Techninis SEO auditas

Kas iš tikrųjų yra techninis SEO auditas ir kodėl jis skiriasi nuo viso kito

Daugelis žmonių, kai girdi žodį „SEO auditas”, įsivaizduoja kažką panašaus į raktažodžių analizę arba turinio peržiūrą. Bet techninis SEO auditas – tai visiškai kitas žvėris. Čia mes kalbame apie tai, kaip svetainė veikia „po gaubtu” – kaip ją mato paieškos varikliai, kaip greitai ji kraunasi, ar nėra sulaužytų nuorodų, ar teisingai sukonfigūruotas robots.txt failas, ar svetainė tinkamai indeksuojama.

Paprasčiau tariant – galite turėti puikų turinį, bet jei Google bot negali normaliai pernaršyti jūsų svetainės, tas turinys tiesiog neegzistuoja paieškos rezultatuose. Techninis auditas yra tas procesas, kurio metu išsiaiškinate, ar nėra tokių kliūčių.

Skirtumas tarp turinio SEO ir techninio SEO yra maždaug toks pat kaip skirtumas tarp knygos turinio ir to, ar ta knyga apskritai pasiekia skaitytojus. Galite parašyti geriausią knygą pasaulyje, bet jei ji sandėlyje užkasta po kitais dėžiais ir niekas nežino, kad ji ten yra – rezultatas nulis. Techninis SEO užtikrina, kad jūsų svetainė būtų „pasiekiama”.

Nuo ko pradėti: indeksavimas ir narstymas

Pirmasis ir bene svarbiausias techninio audito žingsnis – patikrinti, kaip paieškos varikliai mato jūsų svetainę. Čia du pagrindiniai dalykai: crawling (narstymas) ir indexing (indeksavimas). Tai nėra tas pats, nors dažnai supainiojama.

Narstymas – tai procesas, kai Google bot ateina į jūsų svetainę ir seka nuorodas, rinkdamas informaciją. Indeksavimas – tai jau tas momentas, kai surinkta informacija patenka į Google duomenų bazę ir gali pasirodyti paieškos rezultatuose. Svetainė gali būti naryta, bet neindeksuota – ir atvirkščiai (nors antrasis variantas retesnis).

Ką tikrinti praktiškai:

• robots.txt failas – patikrinkite adresu jusudomenas.lt/robots.txt. Ar nėra atsitiktinai užblokuotų svarbių puslapių ar katalogų? Klasikinė klaida – WordPress svetainėse kartais būna užblokuotas /wp-content/ katalogas, kas neleidžia Google matyti paveikslėlių ir CSS failų.
• XML sitemap – ar jis egzistuoja? Ar jame yra tik tie puslapiai, kuriuos norite indeksuoti? Ar jis pateiktas Google Search Console?
• Noindex žymos – patikrinkite, ar svarbūs puslapiai neturi meta name=”robots” content=”noindex” žymos. Tai dažna problema po svetainių kūrimo ar testavimo fazės, kai kūrėjai pamiršta pašalinti šią žymą.
• Canonical žymos – ar teisingai nurodytos? Ar nėra savęs nukreipimo klaidų?

Google Search Console yra jūsų geriausias draugas šiame etape. Eikite į „Coverage” arba „Indexing” skiltį ir pažiūrėkite, kokie puslapiai yra indeksuoti, kokie atmesti ir kodėl. Kiekviena klaida ten turi savo paaiškinimą – skaitykite juos atidžiai, nes jie dažnai tiksliai nurodo problemą.

Svetainės greitis – ne tik patogumas, bet ir reitingų faktorius

Google oficialiai patvirtino, kad puslapio greitis yra reitingų faktorius – tiek desktopu, tiek mobiliuoju. Ir čia mes ne tik kalbame apie tai, kad lėta svetainė erzina vartotojus (nors tai irgi svarbu). Mes kalbame apie Core Web Vitals – metrikų rinkinį, kurį Google naudoja vertindamas puslapio patirtį.

Trys pagrindiniai Core Web Vitals rodikliai:

• LCP (Largest Contentful Paint) – kiek laiko užtrunka, kol įkraunamas didžiausias matomas turinio elementas. Tikslas: mažiau nei 2,5 sekundės.
• INP (Interaction to Next Paint) – kaip greitai svetainė reaguoja į vartotojo veiksmus. Tikslas: mažiau nei 200 milisekundžių.
• CLS (Cumulative Layout Shift) – kiek elementai „šokinėja” puslapyje kraunantis. Tikslas: mažiau nei 0,1.

Kaip tikrinti? Google PageSpeed Insights (pagespeed.web.dev) yra nemokamas ir duoda gana detalią informaciją. Taip pat galite naudoti Lighthouse įrankį tiesiai Chrome naršyklėje – tiesiog atidarykite DevTools (F12), eikite į Lighthouse skirtuką ir paleiskite analizę.

Dažniausios greičio problemos ir kaip jas spręsti:

• Neoptimizuoti paveikslėliai – tai numeris vienas priežastis lėtų svetainių. Naudokite WebP formatą, tinkamai dydžiuokite paveikslėlius, naudokite lazy loading atributą. Jei naudojate WordPress, įskiepiai kaip Imagify ar ShortPixel tai padaro automatiškai.
• Render-blocking resursai – JavaScript ir CSS failai, kurie blokuoja puslapio atvaizdavimą. Sprendimas: defer arba async atributai JavaScript failams, kritinio CSS inline įkėlimas.
• Serverio atsakymo laikas (TTFB) – jei serveris atsako ilgiau nei 600ms, tai jau problema. Čia padeda caching, CDN naudojimas, geresnio hostingo pasirinkimas.
• Per daug trečiųjų šalių skriptų – Google Analytics, Facebook Pixel, chat widgetai, reklamos skriptai – visa tai sulėtina svetainę. Įvertinkite, ar visi jie tikrai reikalingi.

URL struktūra, nukreipimai ir sulaužytos nuorodos

URL struktūra – tai vienas tų dalykų, kuris atrodo trivialus, bet gali sukelti rimtų problemų. Paieškos varikliai mėgsta aiškias, logiškas URL struktūras. Ir čia ne tik apie estetika – tai apie tai, kaip Google supranta jūsų svetainės hierarchiją ir turinio organizavimą.

Keletas principų, kurių verta laikytis:

• URL turėtų būti trumpi ir aprašomieji: /paslaugos/seo-auditas/ yra geriau nei /page?id=1234&cat=5
• Naudokite brūkšnelius (-) žodžiams atskirti, ne pabraukimus (_)
• Venkite nereikalingų parametrų URL
• Laikykitės nuoseklios struktūros visoje svetainėje

Nukreipimai (redirects) – čia galima sukurti tikrą chaosą, jei nežiūrima. Audito metu tikrinkite:

• Redirect chains – kai A nukreipia į B, B nukreipia į C, C nukreipia į D. Kiekvienas papildomas nukreipimas lėtina puslapį ir „eikvoja” crawl budget. Tikslas – tiesioginiai nukreipimai iš seno URL į naują.
• Redirect loops – kai A nukreipia į B, o B nukreipia atgal į A. Tai visiškai sulaužo puslapį.
• 301 vs 302 – 301 yra permanentinis nukreipimas (perduoda „link juice”), 302 – laikinas. Daugeliu atvejų turėtumėte naudoti 301.

Sulaužytos nuorodos (404 klaidos) – tai ne tik blogai vartotojo patirčiai, bet ir švaisto crawl budget. Naudokite Screaming Frog arba Ahrefs svetainės auditą, kad surastumėte visas 404 klaidas, ir arba jas pataisykite, arba nukreipkite į atitinkamus puslapius.

Praktinis patarimas: prieš atliekant bet kokius didelius URL struktūros pakeitimus, sudarykite išsamų nukreipimų žemėlapį. Kiekvienas senas URL → naujas URL. Ir patikrinkite jį du kartus prieš diegiant.

Duplicate content ir canonical problemos

Dubliuotas turinys yra viena tų problemų, kuri gali rimtai pakenkti SEO, bet dažnai lieka nepastebėta. Ir čia svarbu suprasti – Google nebaudžia už dubliuotą turinį (bent jau ne tiesiogiai), bet jis sukelia „dilution” efektą: kai tas pats turinys pasiekiamas per kelis URL, paieškos variklis turi nuspręsti, kurį rodyti, ir dažnai renkasi ne tą, kurį norėtumėte.

Kur dažniausiai atsiranda dubliuotas turinys:

• HTTP vs HTTPS ir www vs non-www – jei http://jusudomenas.lt, https://jusudomenas.lt, http://www.jusudomenas.lt ir https://www.jusudomenas.lt visi rodo tą patį turinį be nukreipimų – tai keturi dublikatai iš karto. Sprendimas: pasirinkite vieną versiją ir nukreipkite visas kitas į ją.
• URL parametrai – e-komercijos svetainėse dažna problema. Filtravimo, rūšiavimo, puslapiavimo parametrai sukuria daugybę URL su tuo pačiu turiniu. Sprendimas: canonical žymos arba noindex parametriniams puslapiams.
• Puslapiavimas – ar /kategorija/ ir /kategorija/page/1/ rodo tą patį turinį? Tai dublikatas.
• Sesijų ID URL – kai kurios sistemos prideda sesijų identifikatorius prie URL, sukurdamos begalę unikalių adresų tam pačiam turiniui.

Canonical žyma (<link rel=”canonical” href=”…”>) yra pagrindinis įrankis kovai su dubliuotu turiniu. Ji nurodo paieškos varikliui, kuris URL yra „tikrasis”. Bet čia svarbu nepadaryti klaidų – canonical žyma, nurodanti į neteisingą puslapį, gali pakenkti labiau nei jos nebuvimas.

Struktūrizuoti duomenys ir schema markup

Struktūrizuoti duomenys – tai vienas tų dalykų, kuris nėra būtinas, bet gali duoti reikšmingą pranašumą. Schema markup leidžia paieškos varikliams geriau suprasti jūsų turinio kontekstą ir gali rezultuoti „rich snippets” – papildomais elementais paieškos rezultatuose, kaip žvaigždutės, receptų informacija, renginių datos, DUK sekcijos ir panašiai.

Populiariausi schema tipai ir kada juos naudoti:

• Organization / LocalBusiness – beveik kiekvienai svetainei. Nurodo pagrindinę informaciją apie įmonę: pavadinimą, adresą, kontaktus, logotipą.
• Product – e-komercijos svetainėms. Leidžia rodyti kainas, prieinamumą, įvertinimus tiesiai paieškos rezultatuose.
• Article / BlogPosting – turinio svetainėms. Padeda Google suprasti, kad tai straipsnis, nurodo autorių, paskelbimo datą.
• FAQPage – DUK puslapiams. Gali rezultuoti išplėstais rezultatais su klausimais ir atsakymais tiesiai paieškoje.
• BreadcrumbList – navigacijos duonos trupiniai. Padeda tiek vartotojams, tiek paieškos varikliams suprasti svetainės struktūrą.

Kaip patikrinti, ar schema teisingai įdiegta? Google turi nemokamą Rich Results Test įrankį (search.google.com/test/rich-results). Tiesiog įveskite URL arba kodą ir pamatysite, ar schema teisingai nuskaitoma ir ar nėra klaidų.

Svarbus niuansas: schema markup negarantuoja rich snippets. Google pats nusprendžia, kada juos rodyti. Bet be schema – tikrai negausite.

Mobilusis pritaikymas ir HTTPS saugumas

Google jau seniai perėjo prie „mobile-first indexing” – tai reiškia, kad svetainės indeksavimui ir reitingavimui pirmiausia naudojama mobilioji versija. Jei jūsų svetainė atrodo puikiai desktopu, bet mobiliuoju yra nepatogi – tai rimta problema.

Ką tikrinti mobiliojo pritaikymo audito metu:

• Responsive dizainas – ar svetainė tinkamai adaptuojasi skirtingiems ekranų dydžiams? Naudokite Chrome DevTools mobiliojo emuliatorių arba Google Mobile-Friendly Test.
• Mygtukų ir nuorodų dydis – Google rekomenduoja, kad lietimo taikiniai būtų bent 48×48 pikselių ir turėtų pakankamai tarpų tarp jų.
• Šrifto dydis – tekstas turėtų būti įskaitomas be priartinimo. Minimalus rekomenduojamas dydis – 16px pagrindiniam tekstui.
• Turinys be Flash – Flash neveikia mobiliuosiuose įrenginiuose ir jau seniai nepalaikomas.
• Viewport meta žyma – ar ji teisingai sukonfigūruota? <meta name=”viewport” content=”width=device-width, initial-scale=1″>

HTTPS – čia jau ne diskusija, o būtinybė. Google Chrome žymi HTTP svetaines kaip „nesaugias”, o HTTPS yra oficialus reitingų faktorius. Jei dar naudojate HTTP – tai pirmiausia, ką reikia pataisyti.

HTTPS audito metu tikrinkite:

• Ar SSL sertifikatas galiojantis ir nepasibaigęs?
• Ar visi resursai (paveikslėliai, skriptai, stiliai) kraunami per HTTPS? Mixed content problemos gali sukelti naršyklės įspėjimus.
• Ar HTTP versija nukreipia į HTTPS?
• Ar HSTS (HTTP Strict Transport Security) antraštė sukonfigūruota?

Įrankiai, procesas ir tai, ką daryti su visais tais duomenimis

Techninis SEO auditas be tinkamų įrankių – tai kaip bandyti diagnozuoti ligą be medicinos prietaisų. Galima, bet labai neefektyvu. Štai pagrindiniai įrankiai, kuriuos verta turėti arsenale:

• Screaming Frog SEO Spider – tikriausiai svarbiausias techninio audito įrankis. Narsto visą svetainę ir renka duomenis apie kiekvieną puslapį: status kodai, meta žymos, antraštės, canonical, nuorodos ir dar daugiau. Nemokama versija leidžia narstyti iki 500 URL.
• Google Search Console – nemokamas ir duoda unikalių duomenų, kurių kiti įrankiai negali suteikti: kaip Google mato jūsų svetainę, kokie puslapiai indeksuoti, kokios klaidos aptiktos.
• Ahrefs arba Semrush – mokami, bet labai galingi. Svetainės audito funkcija automatiškai suranda šimtus potencialių problemų.
• Google PageSpeed Insights ir Lighthouse – greičio ir Core Web Vitals analizei.
• GTmetrix – alternatyva PageSpeed Insights, kartais duoda papildomos informacijos.

Audito procesas turėtų būti struktūrizuotas, bet ne per daug rigidiškas. Pradėkite nuo kritinių problemų – tų, kurios tiesiogiai blokuoja indeksavimą ar sukelia dideles technines klaidas. Tada pereikite prie greičio problemų, po to – struktūros ir duplicate content klausimų, galiausiai – optimizavimo galimybių kaip schema markup.

Ir čia svarbus momentas, kurį daugelis praleidžia: auditas be prioritizavimo yra bevertis. Screaming Frog gali grąžinti tūkstančius „problemų” – bet ne visos jos vienodai svarbios. Išmokite atskirti, kas tikrai kenkia SEO, nuo to, kas tiesiog „gražu turėti”. 404 klaida svarbiame puslapyje yra kritinė. Trūkstama meta description mažai svarbiame archyvo puslapyje – ne.

Dar vienas praktinis patarimas: dokumentuokite viską. Auditą darote ne vieną kartą – svetainės keičiasi, atsiranda naujų problemų. Turėdami dokumentuotą pradinę būklę, galite matuoti pažangą ir greitai identifikuoti, kas pasikeitė. Paprastas Google Sheets dokumentas su problemų sąrašu, prioritetais ir statusu daro stebuklus.

Techninis SEO auditas nėra vienkartinis projektas – tai nuolatinis procesas. Svetainės auga, keičiasi, atsiranda naujų puslapių, kažkas sulaužoma po atnaujinimų. Rekomenduojama atlikti pilną techninį auditą bent kartą per ketvirtį, o Google Search Console tikrinti bent kartą per savaitę. Kai pradėsite tai daryti reguliariai, pastebėsite, kad problemos tampa mažesnės ir lengviau valdomos – nes sugaunate jas anksti, kol dar nepadarė didelės žalos reitingams.