Prieš kokius penkerius metus sulankstomas telefonas atrodė kaip kažkas iš mokslinės fantastikos filmo – brangus žaisliukas, kurį demonstruoja gamintojai parodose, bet realiame gyvenime niekas nesinešioja. Šiandien situacija visiškai kitokia. Samsung Galaxy Z Fold ir Z Flip serijos jau pasiekė penktą-šeštą kartą, Huawei eksperimentuoja su trigubai sulankstomais ekranais, o susukamų (rollable) ekranų prototipai vis dažniau pasirodo ne tik parodų stenduose, bet ir realiuose produktuose. Ši technologija keičia mūsų supratimą apie tai, koks apskritai turėtų būti mobilusis įrenginys.
Kaip veikia sulankstomas ekranas iš vidaus
Pagrindinis skirtumas tarp įprasto ir sulankstomo ekrano slypi ne pačiame OLED sluoksnyje – jis jau seniai lankstus iš prigimties, nes organiniai šviesos diodai gaminami ant plastikinio substrato, o ne stiklo. Problema visada buvo apsauginis sluoksnis viršuje. Įprastam telefonui naudojamas kietas stiklas, kuris tiesiog nelenkiamas be lūžimo.
Sprendimas – itin plonas lankstus stiklas (angliškai Ultra Thin Glass, sutrumpintai UTG), kurio storis siekia vos 30 mikronų. Palyginimui, žmogaus plaukas turi apie 70 mikronų. Šis stiklas padengiamas papildomu polimero sluoksniu, kad atlaikytų tūkstančius lenkimo ciklų. Būtent čia ir slypi didžioji dalis inžinerinės galvosūkio dalies – kaip padaryti medžiagą, kuri būtų kieta pakankamai apsaugoti nuo įbrėžimų, bet lanksti pakankamai neišlūžti.
Po ekranu esantis lankstus mechanizmas (dažnai vadinamas hinge arba lankstu) taip pat nėra paprastas metalinis šarnyras. Samsung, pavyzdžiui, naudoja vadinamąją „vandens lašo“ (water drop) konstrukciją, kuri leidžia ekranui sulenkiant sudaryti minimalų spindulį, taip mažinant įlinkio žymę per vidurį. Būtent ta linija, matoma per vidurį ekrano, yra viena labiausiai kritikuojamų sulankstomų telefonų savybių – ir kiekviena nauja karta bando ją sumažinti, bet visiškai išnaikinti kol kas nepavyko niekam.
Susukami ekranai – kitas žingsnis, kita fizika
Jei sulankstymas reikalauja tik vieno taško, kuriame ekranas turi būti pakankamai lankstus, tai susukimas (rollable) yra visai kita inžinerinė užduotis. Čia ekranas turi būti lankstus visame savo paviršiuje, o ne tik viename taške, ir jis turi vyniotis apie cilindrą, kurio spindulys dažnai būna mažesnis nei sulankstomo telefono lanksto spindulys.
Tai reiškia, kad medžiagos turi būti dar plonesnės, o vidiniai sluoksniai – dar tolerantiškesni mechaniniam įtempimui.
LG buvo viena pirmųjų kompanijų, parodžiusių veikiantį susukamo televizoriaus prototipą – LG Signature OLED TV R, kuriame 65 colių ekranas tiesiog paslepiamas į korpuso pagrindą, kai nenaudojamas. Tai puikiai iliustruoja, kad susukama technologija ne visada reiškia mažą, kišeninį įrenginį – ji vienodai gerai tinka ir dideliems, stacionariems ekranams, kur svarbiausia ne nešiojamumas, o erdvės taupymas ir estetika.
Mobiliuosiuose įrenginiuose susukamas ekranas veikia kiek kitaip – jis ne visiškai susivynioja, o ištraukiamas ir įtraukiamas kaip ritinėlis, panašiai kaip senovinis popieriaus ritinys. Oppo ir Motorola savo koncepciniuose modeliuose demonstravo, kaip nedidelis telefonas paspaudus mygtuką gali „išsitraukti“ ir tapti planšete – ekranas fiziškai pailgėja, o ne atsiveria per pusę.
Kuo tai skiriasi praktikoje: sulankstymas prieš ištraukimą
Realiam vartotojui skirtumas tarp šių dviejų technologijų nėra vien techninis kuriozas – jis tiesiogiai veikia kasdienį naudojimą.
- Sulankstomas telefonas (pvz., Galaxy Z Fold) uždarytas užima mažiau vietos kišenėje, tačiau turi fiksuotą maksimalų dydį – atidarius jis niekada netaps didesnis nei suprojektuota.
- Susukamas ekranas teoriškai gali keisti dydį laipsniškai – ne tik dvi būsenas (uždaryta/atidaryta), bet ir tarpines pozicijas, priklausomai nuo to, kiek ekrano ištraukiama.
- Sulankstomas mechanizmas mechaniškai paprastesnis, todėl šiuo metu ir patikimesnis bei labiau paplitęs rinkoje.
- Susukamas mechanizmas reikalauja variklio ar sudėtingesnės traukimo sistemos, kas didina gedimo riziką ir kainą.
Būtent dėl šios priežasties komerciškai sėkmingi šiuo metu yra tik sulankstomi įrenginiai. Susukama technologija vis dar didele dalimi lieka demonstracinėje stadijoje – nors 2023-2024 metais pasirodė pirmieji riboto tiražo modeliai, pavyzdžiui, Motorola Rizr koncepcija ar LG Rollable, kuris taip ir nepasiekė masinės rinkos.
Ilgaamžiškumo klausimas – ar verta rizikuoti
Vienas dažniausiai užduodamų klausimų perkant sulankstomą įrenginį – kiek jis iš tikrųjų atlaikys. Gamintojai deklaruoja skaičius nuo 200 000 iki 500 000 lenkimo ciklų, kas teoriškai atitinka 5-10 metų naudojimo, atidarant ir uždarant telefoną apie 100-150 kartų per dieną.
Tačiau realybėje šie skaičiai gaunami laboratorinėmis sąlygomis, kontroliuojamoje temperatūroje ir be dulkių ar smėlio dalelių, kurios patenka po ekranu ir laikui bėgant sukelia mikroįbrėžimus. Būtent todėl praktiniai patarimai naudojantis tokiu įrenginiu skiriasi nuo įprasto telefono priežiūros:
- Venkite naudoti telefoną smėlėtoje ar dulkėtoje aplinkoje – dalelės, patekusios į lanksto tarpą, ilgainiui gali pažeisti mechanizmą.
- Niekada nespauskite ekrano per stipriai pirštu ties lenkimo linija – tai vieta, kur apsauginis sluoksnis plonausias.
- Naudokite gamintojo rekomenduojamą apsauginę plėvelę, o ne standartinį grūdintą stiklą – pastarasis tiesiog nelenksis ir sulaužys ekraną.
- Reguliariai valykite lanksto zoną suslėgtu oru, o ne skysčiais.
Verta paminėti, kad kai kurie gamintojai, pavyzdžiui, Samsung, jau antrus metus iš eilės pristato IP68 klasės atsparumą vandeniui ir dulkėms savo Fold serijoje, kas rodo, jog patikimumo klausimas sprendžiamas gana sėkmingai, nors dulkėms atsparumas (IP6X) į specifikaciją vis dar neįtrauktas dėl paties lankstaus mechanizmo specifikos.
Programinės įrangos prisitaikymas – nepamirštama, bet kritiška dalis
Techninė ekrano dalis – tik pusė istorijos. Antra pusė yra tai, kaip operacinė sistema ir aplikacijos sugeba pasinaudoti keičiamu ekrano dydžiu ir forma. Google jau kelerius metus aktyviai tobulina Android sistemą, pridėdama specialius API sluoksnius, skirtus būtent sulankstomiems ekranams – tai vadinamoji Jetpack WindowManager biblioteka, leidžianti kūrėjams nustatyti, ar ekranas sulankstytas, dalinai atidarytas, ar pilnai išskleistas, ir atitinkamai keisti sąsają.
Problema ta, kad daugybė populiarių aplikacijų vis dar nėra pilnai optimizuotos didesniam vidiniam ekranui – jos tiesiog ištempia mobiliojo telefono sąsają, nesuteikdamos papildomo funkcionalumo, kurį galėtų suteikti planšetės dydžio ekranas. Todėl renkantis sulankstomą įrenginį verta patikrinti, ar konkrečios jums svarbios aplikacijos (darbo įrankiai, socialiniai tinklai, žaidimai) turi tinkamą palaikymą – kitaip mokate priedą už funkciją, kuria realiai nesinaudosite.
Samsung šiuo klausimu turbūt pažengusi toliausiai – jų One UI sistema turi Flex Mode režimą, kuris leidžia dalinai sulankstytą telefoną naudoti kaip stovą, automatiškai perkeliant valdymo elementus į apatinę ekrano dalį, kai, pavyzdžiui, žiūrite video arba fotografuojate.
Kainos ir realios rinkos tendencijos
Kalbant apie kainas, sulankstomi telefonai vis dar kainuoja pastebimai brangiau nei jų klasikiniai atitikmenys – dažniausiai 1500-2000 eurų diapazone flagmanų segmente. Tačiau kaina palaipsniui mažėja, o rinkoje atsiranda ir pigesnių variantų, ypač iš Kinijos gamintojų, tokių kaip Honor ar Xiaomi, kurių sulankstomi modeliai kartais kainuoja net perpus mažiau nei Samsung ar Google atitikmenys, išlaikant panašią kokybę.
Analitikų duomenimis, sulankstomų telefonų rinkos dalis pasaulinėje išmaniųjų telefonų rinkoje vis dar sudaro mažiau nei 2 procentus, tačiau kasmet auga dvigubai greičiau nei bendra telefonų rinka. Tai rodo, jog technologija tampa vis prieinamesnė, o vartotojų pasitikėjimas didėja, kai jau matomi antros ir trečios kartos modeliai, išsprendę didžiąją dalį pradinių problemų, tokių kaip matoma lenkimo linija ar per didelis telefono storis uždarius jį.
Ar verta pirkti dabar – asmeninė perspektyva
Jei žiūrite į sulankstomą ar susukamą įrenginį kaip į praktišką kasdienį darbo įrankį, dabartinė karta jau yra pakankamai brandi tam. Sulankstomas telefonas puikiai tinka žmonėms, kurie daug skaito, dirba su dokumentais mobiliai, arba tiesiog nori vieno įrenginio, kuris pakeistų ir telefoną, ir mini planšetę. Tačiau jei ieškote tobulos, be jokių kompromisų technologijos – ekrano linijos, papildomo svorio ir vis dar ribotos aplikacijų optimizacijos verta palaukti dar bent vienos ar dviejų kartų.
Susukamų ekranų atveju situacija kitokia – čia dar tikrai per anksti kalbėti apie masinį vartotoją. Ši technologija šiuo metu labiau primena tai, kur sulankstomi telefonai buvo prieš penkerius metus: įspūdinga demonstracija, bet dar nepakankamai patikima kasdieniam, intensyviam naudojimui. Jei norite pamatyti ateitį anksčiau nei dauguma, verta sekti Motorola ir Oppo pristatymus – būtent šios kompanijos šiuo metu labiausiai stumia susukamą technologiją link realios rinkos.
Vietoj apibendrinimo: ką verta įsidėmėti prieš renkantis
Sulankstomi ir susukami ekranai nėra vien rinkodaros triukas ar bandymas parduoti tą patį telefoną už didesnę kainą – tai realus inžinerinis šuolis, keičiantis patį įrenginio formos faktorių pirmą kartą per dešimtmetį. Tačiau technologija, kaip ir bet kuri kita naujovė, turi savo augimo skausmus.
Jei planuojate investuoti į tokį įrenginį, prisiminkite kelis dalykus: patikrinkite, kiek lenkimo ciklų garantuoja gamintojas ir kokia garantijos sąlygos taikomos ekranui konkrečiai (dažnai jos skiriasi nuo bendros telefono garantijos); įsitikinkite, kad jums svarbios aplikacijos tinkamai veikia didesniame ekrane; ir nepamirškite papildomos apsauginės plėvelės kainos, kuri dažnai nėra įtraukta į pradinį komplektą po pirmųjų metų.
O jei technologijos entuziastas jumyse traukia link dar neišbandytos susukamo ekrano patirties – žinokite, kad perkate ne tiek gatavą produktą, kiek dalyvavimą eksperimente. Tai gali būti įdomu, bet reikalauja tolerancijos netobulumams, kurie neišvengiamai lydi kiekvieną naują technologiją jos pirmaisiais žingsniais į masinę rinką.
