Prieš kelerius metus atrodė, kad ateitis jau čia – užsidėsi akinius, atsidursi virtualiame biure, susitiksi su kolegomis kaip avataras, o Mark Zuckerberg net pervadino visą kompaniją į Meta, tarsi norėdamas įrodyti, jog tai ne trumpalaikė mada, o rimtas apsisprendimas. Praėjo keleri metai, išleista dešimtys milijardų dolerių, o dauguma žmonių taip ir neįsijungė nė karto VR ausinių arba pabandė vieną kartą ir daugiau nebegrįžo. Tad natūraliai kyla klausimas – ar metavisata jau mirusi, ar tiesiog pasislėpusi laukdama tinkamo momento?
Kur dingo tie milijardai
Meta per savo Reality Labs padalinį nuo 2020 metų sudegino daugiau nei 60 milijardų dolerių – skaičius, kuris net technologijų industrijoje, pripratusioje prie didelių lažybų, skamba nerimą keliančiai. Pinigai ėjo į Quest ausinių kūrimą, Horizon Worlds platformą, avatarų technologijas, tačiau vartotojų skaičiai liko kuklūs. Horizon Worlds, kuris turėjo tapti pagrindine vartotojų aikštele metavisatoje, savo aktyviausiais mėnesiais surinko vos kelis šimtus tūkstančių mėnesinių vartotojų – palyginimui, Fortnite ar Roblox tokius skaičius pasiekia per savaitgalį.
Įdomu tai, kad pati Meta viešai pripažino strategijos pokytį. Kompanijos komunikacija pastaraisiais metais persiorientavo nuo „ateisime gyventi į virtualius pasaulius” prie dirbtinio intelekto naratyvo. Zuckerberg vis dar kalba apie metavisatą, bet jau nebe kaip apie pagrindinį prioritetą, o kaip apie vieną iš kelių ilgalaikių krypčių. Realybėje tai reiškia, kad biudžetai persiskirstė, o dalis komandų, dirbusių prie VR socialinių erdvių, buvo perkeltos prie AI produktų.
Techninės kliūtys, kurios niekur nedingo
Metavisatos idėja visada susidūrė su fizikos ir inžinerijos apribojimais, kurių rinkodara tiesiog nenorėjo pastebėti. VR ausinės tebėra sunkios, kaitina, greitai išsikrauna baterija, o vartotojo diskomfortas (angliškai vadinamas motion sickness) niekur nedingo – tai biologinė reakcija, kurią labai sunku išspręsti vien programine įranga.
Be to, sukurti tikrai įtikinamą, socialiai patrauklią virtualią erdvę reikia milžiniško kiekio turinio – pastatų, drabužių, animacijų, interaktyvių objektų. Tradiciniai žaidimų kūrėjai tam skiria metus, o metavisatos platformos tikėjosi, kad turinį sukurs patys vartotojai. Tai iš dalies pavyko Roblox ar Fortnite atveju, bet tie projektai niekada nesivadino „metavisata” – jie tiesiog buvo geri žaidimai su stipria bendruomene.
Tinklo infrastruktūra taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Norint sklandžiai renderinti sudėtingas 3D erdves realiuoju laiku daugybei vartotojų vienu metu, reikia arba galingo lokalaus įrenginio, arba itin mažo delsos (latency) debesijos sprendimo. 5G plėtra vyko lėčiau nei tikėtasi, o edge computing infrastruktūra vis dar nėra pakankamai išplėtota masiniam naudojimui.
Kodėl dirbtinis intelektas nustūmė metavisatą į šešėlį
2022 metų pabaigoje pasirodęs ChatGPT iš esmės perrašė visos technologijų industrijos dėmesio žemėlapį. Investuotojai, žurnalistai, korporacijų vadovai – visi persiorientavo į generatyvinį AI, nes jis pasiūlė kažką, ko metavisata niekada negalėjo – apčiuopiamą, greitai matomą naudą kasdieniniame darbe. Parašyti el. laišką, sugeneruoti kodą, apdoroti dokumentą – tai konkretūs uždaviniai su akivaizdžiu rezultatu per sekundes.
Palyginimui, metavisatos pažadas buvo abstraktesnis ir ilgalaikis – „ateityje dirbsime, mokysimės ir bendrausime virtualiose erdvėse”. Tokį pažadą sunkiau parduoti, kai konkuruoji su technologija, kuri jau šiandien padidina produktyvumą. Rizikos kapitalo pinigai natūraliai nusekė paskui AI startuolius, o metavisatos projektai liko be finansavimo srauto, kuris juos maitino 2021-2022 metais.
Verta paminėti ir tai, kad dalis metavisatos technologijų dabar integruojamos į AI produktus – pavyzdžiui, erdvinis skaičiavimas (spatial computing), kompiuterinė rega, avatarų generavimas naudojant neuroninius tinklus. Tad techniškai daug kas nedingo, tiesiog persipynė su kita, populiaresne etikete.
Kur metavisata vis dar gyva ir kvėpuoja
Nepaisant Meta nesėkmių, kelios sritys rodo, kad idėja nėra visiškai palaidota – tik pasikeitė jos forma ir mastelis.
- Pramogų ir žaidimų industrija. Roblox, Fortnite, VRChat toliau auga ir generuoja pajamas, nors save vadina žaidimais, o ne metavisata. Jaunesnė karta praleidžia šiose erdvėse valandas, perka virtualius daiktus, dalyvauja koncertuose – iš esmės tai ir yra metavisatos elementai, tik be didžiulio pramoninio žymens.
- Pramoninis ir korporatyvinis naudojimas. Skaitmeniniai dvyniai (digital twins) gamyklose, mokymo simuliacijos medicinos personalui, inžinerinio projektavimo peržiūros VR aplinkoje – šios sritys pritraukia rimtas investicijas, nes ROI yra aiškiai apskaičiuojamas. Nvidia Omniverse platforma čia gerokai stipriau įsitvirtino nei bet kokia vartotojiška metavisata.
- Apple Vision Pro. Nors komercinis pasisekimas kol kas kuklus dėl aukštos kainos, Apple žingsnis parodė, kad rimti žaidėjai vis dar tiki erdviniu skaičiavimu kaip ateities kryptimi – tik pozicionuoja tai ne kaip „naują pasaulį”, o kaip naują kompiuterio formą.
- Švietimas ir mokymai. Virtualios klasės, chirurginių operacijų simuliacijos, avarinių situacijų treniruotės – šios nišos naudoja VR/AR technologiją be didelio marketingo triukšmo, bet su realiu poveikiu.
Ką iš to turėtų pasimokyti verslas ir kūrėjai
Jei planuoji investuoti į projektą, susijusį su virtualia ar papildyta realybe, verta atkreipti dėmesį į keletą dalykų, kurie tapo aiškūs po metavisatos hype ciklo žlugimo.
- Sprendžiantis konkrečią problemą, ne kuriant „ateities viziją”. Projektai, kurie išgyveno, sprendžia apčiuopiamas problemas – mokymą, projektavimą, pramogas. Abstrakti „skaitmeninio gyvenimo” vizija nepakankamai motyvuoja vartotoją keisti įprastus įpročius.
- Neinvestuoti vien į hype terminą. „Metavisata” kaip prekės ženklas šiandien greičiau atbaido nei pritraukia investuotojus. Geriau kalbėti konkrečiais terminais – erdvinis skaičiavimas, skaitmeninis dvynys, imersyvus mokymas.
- Testuoti mažesnę, jau egzistuojančią auditoriją. Roblox ir Fortnite pavyzdys rodo, kad geriau kurti turinį jau esamoje, aktyvioje platformoje, nei bandyti pastatyti visiškai naują ekosistemą nuo nulio.
- Skirti dėmesį prieinamumui. Kol VR ausinės kainuoja kelis šimtus ar tūkstančius eurų ir reikalauja atskiros erdvės namuose, masinis pritaikymas liks ribotas. Mobiliosios AR aplikacijos (pavyzdžiui, veido filtrai, navigacijos overlay) turi kur kas platesnę potencialią auditoriją.
- Stebėti AI ir VR susiliejimą. Ateityje tikėtina, kad sėkmingiausi produktai bus tie, kurie sujungia generatyvinį AI turinio kūrimą su erdviniu skaičiavimu – pavyzdžiui, AI generuojamos virtualios aplinkos realiu laiku pagal vartotojo poreikį.
Metavisata kaip zombis: nemiršta, bet ir tikrai nebegyvena taip, kaip planuota
Jei reikėtų atsakyti trumpai – ne, metavisata nemirė visiškai, bet tas variantas, kurį mums žadėjo 2021 metais, tikrai palaidotas. Nebus vieno milžiniško virtualaus pasaulio, kuriame visi dirbsime, žaisime ir apsipirkinėsime kaip avatarai su neįtikėtinai gražiais plaukais. Vietoj to gauname išsibarsčiusį, fragmentuotą peizažą – žaidimų platformas su socialiniais elementais, pramoninius skaitmeninius dvynius, medicinos mokymo simuliacijas ir AR aplikacijas telefone, kurios pamatuoja baldus prieš perkant.
Technologijų industrijoje toks ciklas iš tikrųjų nėra naujiena – panašiai atsitiko su blockchain ir NFT, kurie po didžiulio triukšmo susitraukė iki nišinių, bet realiai naudingų taikymo atvejų. Metavisata, panašu, eina tuo pačiu keliu: nuo visa apimančio pažado prie konkrečių, praktiškų sprendimų atskirose industrijose.
Praktinė pamoka tiems, kurie stebi technologijų madas iš šalies – nereikia skubėti su galutiniais nuosprendžiais nei per anksti giedoti pergalės himnus, nei per anksti rašyti nekrologus. Technologija retai iš tikrųjų miršta, ji tiesiog persiformuoja į formas, kurios geriau atitinka realius vartotojų poreikius, o ne investuotojų prezentacijas. Kai kitą kartą išgirsi žodį „metavisata”, verta paklausti ne „ar tai dar egzistuoja”, o „kokia forma tai dabar gyvuoja” – ir atsakymas greičiausiai bus įdomesnis, nei tikėtasi.
