Kodėl junior pozicija – tai ne tik apie kodą
Daugelis pradedančiųjų programuotojų galvoja, kad darbo paieška – tai paprastas procesas: išmoki JavaScript arba Python, susikuri CV, išsiunti keliasdešimt paraiškų ir lauki. Realybė, deja, veikia kiek kitaip. Junior pozicija IT rinkoje yra viena iš labiausiai konkurencingų – ne todėl, kad tokių darbų mažai, o todėl, kad kandidatų srautas yra milžiniškas. Kiekvienas, kuris praėjo trijų mėnesių bootcamp’ą arba pabaigsė Udemy kursą, jaučiasi pasiruošęs dirbti. Ir iš dalies jie teisūs – bet tik iš dalies.
Problema ta, kad darbdaviai ieško ne tik žmogaus, kuris moka parašyti for ciklą. Jie ieško žmogaus, su kuriuo bus galima dirbti, kuriam galima paaiškinti užduotį vieną kartą, ir kuris bent jau žino, ko nežino. Tai skamba paradoksaliai, bet būtent šis savimonės aspektas – suprasti savo žinių ribas – yra vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos vertina patyrę komandos vadovai.
Taigi darbo paieška junior lygmeniu – tai ne tik techninis procesas, bet ir savęs pozicionavimo, komunikacijos bei strateginio mąstymo reikalas. Ir apie tai kalbėsime išsamiai.
Portfolio: ne kiekybė, o istorija
Vienas iš dažniausių klaidų, kurias daro pradedantieji – jie kuria portfolio pagal principą „kuo daugiau, tuo geriau”. GitHub profilis su dvidešimt repozitorijų, kuriose pusė yra nebaigti tutorial projektai, o kita pusė – paprastos to-do aplikacijos su skirtingais pavadinimais. Tai neveikia.
Darbdavys, kuris per dieną peržiūri trisdešimt kandidatų profilių, per penkias sekundes supras, kad jūsų „Task Manager Pro” iš esmės yra tas pats projektas, kurį padarė visi kiti. Jums reikia kažko, kas pasakoja istoriją – apie tai, kaip jūs mąstote, kokias problemas sprendžiate, kodėl pasirinkote vieną ar kitą sprendimą.
Praktiškai tai reiškia štai ką:
- Trys-keturi kokybiški projektai yra geriau nei dvidešimt neišbaigtų. Kiekvienas projektas turi turėti aiškų README failą, kuriame paaiškinta, ką aplikacija daro, kokios technologijos naudotos ir – svarbiausia – su kokiomis problemomis susidūrėte ir kaip jas išsprendėte.
- Realaus pasaulio problema – jei galite sukurti kažką, kas sprendžia tikrą problemą (net ir mažą), tai iškart išskiria jus iš minios. Galbūt jūsų miesto autobusų tvarkaraščio aplikacija, galbūt įrankis, kuris automatizuoja kažką jūsų buvusiame darbe.
- Commit istorija turi atrodyti natūraliai – jei visas projektas buvo „supushinta” vienu kartu, tai rodo, kad tiesiog nukopijuotas kodas iš tutorial. Dirbkite su Git kaip su tikru įrankiu, darykite mažus, prasmingas commit’us.
Dar vienas dalykas – live demo. Jei galite paleisti savo projektą ant nemokamos platformos (Vercel, Render, Railway), padarykite tai. Darbdavys, kuris gali tiesiog paspausti nuorodą ir pamatyti veikiančią aplikaciją, yra daug labiau linkęs skirti laiko pažiūrėti į kodą.
CV rašymas IT sektoriuje – ką tikrai skaito žmonės
IT CV turi savo specifiką, ir ji gerokai skiriasi nuo to, ką mokė mokykloje ar universitete. Pirma – jokio objekto. „Ieškau junior programuotojo pozicijos, kur galėčiau tobulėti ir prisidėti prie komandos” – tai nieko nesako ir tik eikvoja vietą.
Antra – techninių įgūdžių sąrašas turi būti sąžiningas. Labai dažna klaida – rašyti „Python – pažengęs” vien todėl, kad praėjote kelis kursus. Jei pokalbio metu paprašys parašyti dekoratorių arba paaiškinti GIL, ir jūs nežinosite – tai iškart kelia klausimų apie jūsų sąžiningumą apskritai. Geriau rašyti „Python – vidutinis” ir tai pagrįsti konkrečiais projektais.
Štai keletas konkrečių rekomendacijų CV struktūrai:
- Kontaktai ir nuorodos – LinkedIn, GitHub, asmeninė svetainė jei turite. El. paštas turi atrodyti profesionaliai (ne [email protected]).
- Trumpas summary – du-trys sakiniai apie tai, kuo jūs esate kaip programuotojas. Ne ką norite gauti, o ką galite duoti.
- Techniniai įgūdžiai – suskirstyti logiškai: kalbos, frameworks, duomenų bazės, įrankiai. Nereikia rašyti „Microsoft Word” – tai savaime suprantama.
- Projektai – du-trys svarbiausi su trumpu aprašymu ir nuorodomis. Tai dažnai svarbiau nei išsilavinimas.
- Išsilavinimas ir kursai – jei turite IT studijas, puiku. Jei ne – bootcamp’ai ir sertifikatai čia, bet be perdėto išpūtimo.
Vienas praktinis patarimas: prieš siunčiant CV, perskaitykite darbo skelbimą ir pažiūrėkite, kokius raktažodžius naudoja darbdavys. Daugelis įmonių naudoja ATS (Applicant Tracking System) sistemas, kurios filtruoja CV pagal raktažodžius dar prieš žmogui juos pamačius. Jei skelbime rašoma „React” ir „REST API”, o jūsų CV rašoma „ReactJS” ir „RESTful services” – sistema gali jūsų tiesiog neįtraukti į atrankos sąrašą.
Kur ir kaip ieškoti darbo – ne tik skelbimai
LinkedIn, CVbankas, Cvonline – tai akivaizdūs kanalai ir visi juos naudoja. Tai reiškia, kad konkurencija ten yra didžiausia. Tai nereiškia, kad reikia jų vengti – bet reikia suprasti, kad tai tik viena iš strategijų, ne visa strategija.
Networking Lietuvoje IT sektoriuje veikia labiau, nei daugelis mano. Vilniaus ir Kauno tech bendruomenės yra aktyvios – reguliariai vyksta meetup’ai, hackathonai, konferencijos. Tai vietos, kur galite susipažinti su žmonėmis, kurie dirba įmonėse, kuriose norėtumėte dirbti. Ir tai veikia – ne todėl, kad „pažintys”, o todėl, kad kai HR gauna CV iš žmogaus, kurį rekomenduoja jų kolega, tas CV automatiškai gauna daugiau dėmesio.
Keletas konkrečių kanalų, kuriuos verta naudoti:
- Meetup.com ir Eventbrite – ieškokite tech meetup’ų savo mieste. Vilniuje reguliariai vyksta JavaScript, Python, DevOps ir kiti susitikimai.
- Discord ir Slack bendruomenės – daugelis Lietuvos IT bendruomenių turi savo serverius, kur dažnai pasidalijama darbo pasiūlymais.
- Tiesioginis kreipimasis – jei žinote įmonę, kurioje norėtumėte dirbti, ir matote, kad jie naudoja technologijas, kurias mokate, galite tiesiog parašyti jų CTO arba tech lead per LinkedIn. Ne standartinį „labas, ieškau darbo” pranešimą, o kažką konkretaus – pavyzdžiui, pastebėjote jų open source projektą ir turite klausimą arba pasiūlymą.
- GitHub – prisidėkite prie open source projektų. Net maži pull request’ai (dokumentacijos taisymas, mažų bugų fiksavimas) rodo, kad mokate dirbti su kitų kodu ir esate aktyvus bendruomenės narys.
Dar vienas dalykas, kurį dažnai ignoruoja pradedantieji – tech agentūros. Lietuvoje veikia kelios IT įdarbinimo agentūros, ir nors jos dažniau dirba su mid/senior lygiu, kai kurios turi programas ir junior kandidatams. Verta susisiekti ir tiesiog paklausti.
Techninis interviu – kaip nesugriūti po pirmojo klausimo
Techninis interviu yra ta vieta, kur daugelis junior kandidatų „atsiduria”. Ir dažniausiai ne dėl to, kad nežino atsakymų, o dėl to, kad nežino, kaip elgtis tada, kai nežino atsakymo.
Pirma ir svarbiausia taisyklė: nemeluokite ir nespėliokite su pasitikėjimu. Jei nežinote atsakymo, sakykite „Nežinau, bet galiu pamėginti samprotauti apie tai” arba „Nesu tikras, bet manau, kad tai veikia taip…” ir paaiškinkite savo logiką. Interviuotojai, ypač patyrę, daug labiau vertina sąžiningumą ir gebėjimą mąstyti garsiai nei teisingą atsakymą, pateiktą be jokio paaiškinimo.
Dažniausiai pasitaikantys techninių interviu formatai:
- Live coding – jums duodama užduotis ir reikia ją spręsti realiuoju laiku, dažniausiai naudojant CoderPad arba panašų įrankį. Čia svarbiausia – kalbėti. Paaiškinkite, ką darote ir kodėl. Jei įstrigote, pasakykite tai ir paklauskite, ar galite gauti užuominą.
- Take-home užduotis – duodama užduotis, kurią reikia atlikti per kelias dienas namuose. Čia svarbu ne tik veikiantis kodas, bet ir kodo kokybė, struktūra, testai (jei prašoma), ir README.
- Teoriniai klausimai – apie duomenų struktūras, algoritmus, specifines technologijas. Lietuvoje junior lygmeniu retai klausia sudėtingų algoritmų, bet pagrindai (masyvai, objektai, rekursija, async/await) turi būti tvirti.
Praktinis patarimas: prieš interviu išspręskite bent 20-30 LeetCode „Easy” lygio uždavinių. Ne tam, kad taptumėte algoritmų ekspertu, o tam, kad pratintumėte smegenis prie problemų sprendimo proceso. Taip pat peržiūrėkite pagrindines koncepcijas technologijose, kurias nurodėte CV – dažnai klausiama būtent apie tai, ką patys parašėte.
Ir dar vienas dalykas – pasiruoškite klausimų interviuotojui. „Kaip atrodo tipinė diena junior programuotojo komandoje?”, „Kaip vyksta onboarding procesas?”, „Kokias technologijas planuojate naudoti artimiausiu metu?” – tokie klausimai rodo, kad jus domina ne tik alga, bet ir realus darbas.
Soft skills – tai ne biurokratinis terminas
IT sektoriuje dažnai juokaujama, kad programuotojai nemėgsta žmonių ir todėl pasirinko dirbti su kompiuteriais. Bet realybė tokia, kad šiuolaikinėje IT komandoje komunikacija yra kritiškai svarbi – ir tai ypač aktualu junior lygmeniu, nes jūs nuolat turėsite klausti pagalbos, aiškinti, ką darote, ir gauti feedback’ą.
Darbdaviai dažnai sako, kad gali išmokyti techninių dalykų, bet negali išmokyti žmogaus komunikuoti, prisiimti atsakomybę arba būti sąžiningam apie problemas. Todėl šie dalykai tikrinami interviu metu – ne tiesiogiai, o per elgesio klausimus („Papasakokite apie situaciją, kai padarėte klaidą – kaip ją išsprendėte?”) ir per patį pokalbio procesą.
Konkrečiai, ko tikisi darbdaviai iš junior programuotojo soft skills perspektyvos:
- Gebėjimas klausti tinkamu laiku – ne per anksti (kai dar nepabandėte patys), ne per vėlai (kai jau sugaišote tris dienas). Maždaug 30-45 minučių taisyklė: jei per tą laiką neradote sprendimo, klauskite.
- Feedback priėmimas – code review metu gausite komentarų. Tai ne asmeninis puolimas, o normalus darbo procesas. Gebėjimas priimti kritiką be gynybinės reakcijos yra labai vertinamas.
- Proaktyvumas – jei baigėte užduotį ir turite laiko, nereikia sėdėti ir laukti kitos. Paklauskite, ar galite kuo nors padėti, arba pagerinkite dokumentaciją, arba parašykite testus.
Alga ir derybos – tema, apie kurią visi tyli
Lietuvos IT rinkoje junior programuotojo atlyginimai 2024-2025 metais svyruoja gana plačiai – nuo maždaug 1200 iki 2500 eurų neto, priklausomai nuo įmonės, technologijų ir miesto. Vilniuje ir Kaune vidurkis yra aukštesnis nei kituose miestuose, o produkto įmonės paprastai moka daugiau nei outsourcing kompanijos.
Vienas iš dažniausių klaidų – sutikti su pirmu pasiūlymu be jokių derybų. Daugelis junior kandidatų bijo derėtis, nes galvoja, kad tai gali sugadinti įspūdį arba kad jie „neturi teisės” derėtis, nes dar neturi patirties. Tai neteisinga. Darbdaviai tikisi, kad kandidatai derėsis – tai rodo, kad žmogus žino savo vertę.
Kaip derėtis protingai:
- Prieš interviu išsiaiškinkite rinkos vidurkį – Glassdoor, Teamblind, arba tiesiog paklauskite žmonių bendruomenėse.
- Jei pasiūlymas yra žemiau jūsų lūkesčių, galite sakyti: „Esu labai susidomėjęs šia pozicija, bet tikėjausi maždaug X eurų – ar yra galimybė aptarti šį klausimą?”
- Jei alga nėra lanksti, galima derėtis dėl kitų dalykų – papildomų dienų atostogoms, nuotolinio darbo galimybių, mokymosi biudžeto.
Taip pat svarbu suprasti, kad pirmoji junior pozicija retai kada yra „tobula” – svarbu gauti patirtį, mokytis ir po 1-2 metų jau turėsite daug stipresnes derybų pozicijas.
Kai atsakymų nėra – kaip išlaikyti motyvaciją ilgoje paieškoje
Darbo paieška junior lygmeniu gali užtrukti. Kartais mėnesį, kartais tris, kartais ilgiau. Ir tai yra normalu – nors tai sunku priimti, kai siunčiate dešimtą paraiška ir negaunate jokio atsakymo.
Vienas iš psichologiškai sunkiausių aspektų yra „ghosting” – kai įmonė tiesiog neatsako po interviu arba po to, kai pasiuntėte CV. Tai yra nekultūringa įmonių pusė, bet tai yra realybė. Rekomenduojama po interviu palaukti savaitę ir tada vieną kartą parašyti follow-up laišką. Jei ir tada nėra atsakymo – eikite toliau.
Keletas praktinių patarimų, kaip išlaikyti produktyvumą paieškos metu:
- Nustatykite savaitinį tikslą, ne dieninį. Pavyzdžiui, penkios paraiškos per savaitę, vienas naujas projektas per mėnesį, du meetup’ai per mėnesį. Tai leidžia matyti progresą, o ne kasdien jaustis, kad „nepadarėte pakankamai”.
- Mokykitės toliau, bet struktūruotai. Pasirinkite vieną technologiją arba sritį ir gilinkitės į ją, o ne šokinėkite nuo vieno kurso prie kito.
- Kalbėkite su kitais – IT bendruomenėse yra daug žmonių, kurie praėjo tą patį kelią. Jų patirtis ir patarimai gali būti vertingesni nei bet koks kursas.
Galiausiai – ir tai galbūt svarbiausia – junior darbo paieška yra ne tik apie tai, kaip patekti į pirmą darbą. Tai procesas, kurio metu jūs mokotės pozicionuoti save, komunikuoti savo vertę ir suprasti, ko iš tikrųjų norite iš karjeros IT sektoriuje. Kiekvienas interviu, net nesėkmingas, yra duomenų taškas – ką reikia pagerinti, kokios žinios trūksta, kaip geriau paaiškinti savo projektus. Žmonės, kurie į šį procesą žiūri kaip į mokymosi galimybę, o ne kaip į egzaminą, kuriame reikia gauti dešimt – paprastai suranda darbą greičiau ir yra labiau patenkinti, kai jį suranda.






