Kaip atrodo lietuviška indie scena iš vidaus
Indie žaidimų kūrimas Lietuvoje – tai tema, apie kurią kalbama vis dažniau, bet vis dar per mažai. Jei paklausite bet kurio žaidimų kūrėjo iš Vilniaus ar Kauno, jis tikriausiai pasakys tą patį: scena egzistuoja, ji gyva, bet ji labai maža ir labai fragmentuota. Nėra vieno centrinio taško, nėra aiškios bendruomenės, kuri jungtų visus – yra tik grupelės žmonių, dirbančių savo projektuose, kartais žinančių vienas apie kitą, kartais – ne.
Lietuvoje šiandien veikia kelios dešimtys žaidimų kūrimo studijų ir individualių kūrėjų. Dalis jų dirba komerciniam sektoriui – kuria žaidimus užsakymų pagrindu arba dirba su didesnėmis užsienio kompanijomis. Bet yra ir tokių, kurie laisvalaikiu ar visą darbo dieną stato savo projektus, tikėdamiesi vieną dieną išleisti juos per Steam, itch.io ar kitas platformas. Būtent apie juos ir kalbame, kai sakome „indie”.
Šis straipsnis nėra skirtas tiems, kurie nori skaityti gražias statistikas apie rinkos augimą. Jis skirtas tiems, kurie galvoja apie tai, kaip pradėti, ką reikia žinoti, kokie įrankiai naudojami, ir kodėl Lietuva – nors ir maža šalis – gali būti visai neblogas startas žaidimų kūrimo kelionei.
Kur viskas prasideda: įrankiai ir technologijos
Pirmasis klausimas, kurį užduoda kiekvienas pradedantysis: kokį variklį naudoti? Ir čia atsakymas nėra toks paprastas, kaip norėtųsi. Lietuvos indie kūrėjai naudoja viską – nuo Unity iki Godot, nuo Unreal Engine iki visiškai savų sprendimų.
Unity ilgą laiką buvo absoliutus lyderis indie segmente, ir Lietuvoje tai jautėsi. Dauguma kūrėjų, su kuriais teko kalbėti, savo pirmuosius projektus kūrė būtent su Unity. Priežastys paprastos: didelė dokumentacija, milžiniška bendruomenė, daug nemokamų išteklių. Bet 2023 metais Unity pristatė naują licencijavimo politiką, kuri sukėlė tikrą audrą – mokesčiai už kiekvieną žaidimo įdiegimą. Nors vėliau politika buvo koreguota, pasitikėjimas buvo prarastas, ir dalis kūrėjų pradėjo ieškoti alternatyvų.
Godot – atvirojo kodo variklis – tapo natūralia pabėgimo vieta. Jis greitai auga, jo bendruomenė aktyviai tobulina įrankį, o svarbiausia – jis nemokamas be jokių sąlygų. Godot 4.x versija atnešė daug pagerinimų grafikos ir fizikos srityse, todėl dabar jis tinkamas ne tik 2D, bet ir 3D projektams. Jei pradedate nuo nulio ir nesate tikri, kurį variklį rinktis, Godot šiandien yra labai rimta alternatyva.
Unreal Engine Lietuvos indie scenoje naudojamas rečiau – jis reikalauja galingesnės techninės įrangos ir turi statesne mokymosi kreivę. Bet jei jūsų projektas yra vizualiai intensyvus ir jūs turite patirties su C++, jis gali būti tinkamas pasirinkimas.
Be variklio, reikia galvoti ir apie kitus įrankius:
- Grafika: Aseprite 2D pikselių menui, Blender 3D modeliams, Krita ar Photoshop konceptams
- Garsas: Audacity paprastam garso redagavimui, FMOD ar Wwise sudėtingesnei garso sistemai
- Versijų kontrolė: Git su GitHub arba GitLab – tai ne pasirinkimas, tai būtinybė
- Projektų valdymas: Notion, Trello arba tiesiog gerai sutvarkytas Google Sheets
Praktinis patarimas: nepradėkite mokytis visko iš karto. Pasirinkite vieną variklį, išmokite jį pakankamai gerai, kad galėtumėte baigti mažą projektą. Tada galvosite apie kitus įrankius.
Finansavimas: realybė be rožinių akinių
Čia prasideda sunkioji dalis. Indie žaidimų kūrimas Lietuvoje finansiniu požiūriu yra iššūkis. Nėra tokio ekosistemos lygio, kokį turi Skandinavija ar net Lenkija, kur žaidimų industrija gauna reikšmingą valstybinį palaikymą.
Lietuvoje galimi finansavimo keliai:
Lietuvos kino centras – taip, jūs teisingai perskaitėte. Kino centras finansuoja ne tik filmus, bet ir interaktyvius projektus, įskaitant žaidimus. Konkursai vyksta periodiškai, o sumos gali siekti iki keliasdešimt tūkstančių eurų. Problema ta, kad konkursas yra labai konkurencingas, o paraiškos procesas reikalauja rimto pasiruošimo – reikia pateikti detalų projekto aprašymą, biudžetą, komandos CV ir prototipą.
Inovaciniai fondai ir ES struktūriniai fondai – kartais pasirodo galimybių per MITA ar kitas institucijas. Čia reikia sekti naujienas, nes konkursai atsiranda ir išnyksta. Vienas iš būdų – prenumeruoti MITA ir Versli Lietuva naujienlaiškius.
Crowdfunding – Kickstarter ir Indiegogo. Lietuviški projektai retai pasiekia didelę sėkmę šiose platformose, bet tai nėra neįmanoma. Svarbiausia – turėti stiprų prototipą, aiškią komunikaciją ir iš anksto sukurtą auditoriją. Jei pradedate Kickstarter kampaniją be jokios bendruomenės, tikimybė sėkmės yra labai maža.
Savarankiškas finansavimas – daugelis lietuvių indie kūrėjų tiesiog dirba pagrindinį darbą ir kuria žaidimą laisvalaikiu. Tai lėtas kelias, bet saugiausias. Kai kurie kūrėjai pasirenka freelance darbą IT srityje, kuris leidžia lanksčiau valdyti laiką.
Early Access – Steam leidžia išleisti žaidimą ankstyvosios prieigos formatu ir pradėti gauti pajamas dar kūrimo metu. Tai veikia, jei žaidimas jau yra pakankamai žaidžiamas ir jūs galite reguliariai atnaujinti jį. Bet jei išleisite per anksti, neigiamos apžvalgos gali nužudyti projektą dar prieš jam gimstant.
Bendruomenė ir tinklaveika: kur rasti savus
Viena iš didžiausių problemų Lietuvos indie scenoje – izoliacija. Kūrėjai dirba po vieną arba mažomis grupelėmis, ir dažnai net nežino, kad kažkur šalia yra kiti žmonės, dirbantys prie panašių projektų.
Bet situacija keičiasi. Yra keletas vietų, kur galima rasti bendruomenę:
Game Dev Lithuania – Facebook grupė, kuri yra aktyviausia vieta lietuviams žaidimų kūrėjams. Čia dalijamasi projektais, klausiama patarimų, kartais ieškoma komandos narių. Grupė nėra didžiulė, bet ji gyva ir žmonės joje realiai atsako į klausimus.
Discord serveriai – yra keletas neoficialių Discord serverių, kur susiburia lietuviai žaidimų kūrėjai. Juos sunkiau rasti, nes jie nėra viešai reklamuojami, bet jei esate aktyvūs Facebook grupėje, anksčiau ar vėliau gausite kvietimą.
Game jams – tai turbūt geriausias būdas susipažinti su kitais kūrėjais. Global Game Jam kasmet organizuojamas ir Lietuvoje – Vilniuje ir Kaune paprastai būna vietos. Per 48 valandas reikia sukurti žaidimą pagal duotą temą. Tai puiki galimybė ne tik susipažinti su žmonėmis, bet ir išbandyti savo gebėjimus spaudimo sąlygomis. Taip pat verta sekti Ludum Dare – tai online game jam, kuriame dalyvauja tūkstančiai kūrėjų visame pasaulyje.
Tarptautiniai ryšiai – neapsiribokite tik Lietuva. Latvija ir Estija turi aktyvesnes žaidimų kūrimo bendruomenes, ir Baltijos šalių kūrėjai dažnai bendradarbiauja. Baltic Game Industry – organizacija, kuri jungia visų trijų šalių žaidimų industriją ir organizuoja renginius.
Praktinis patarimas: eikite į renginius net tada, kai neturite ko parodyti. Tiesiog klausykite, kalbėkitės, užmegzkite ryšius. Žaidimų industrija labai priklauso nuo asmeninių ryšių, ir kartais vienas pokalbis gali atverti duris, kurių negalėjote atidaryti metų metus.
Nuo idėjos iki prototipo: kaip nepaskęsti
Dauguma žaidimų projektų miršta ne dėl techninių problemų. Jie miršta dėl to, kad kūrėjai bando sukurti per daug, per greitai, su per mažai resursų. Tai vadinama „scope creep” – projekto apimties nekontroliuojamas augimas.
Tipinis scenarijus: žmogus sugalvoja žaidimą. Iš pradžių tai paprastas platformeris. Po savaitės jis jau turi RPG elementus. Po mėnesio – atvirą pasaulį. Po trijų mėnesių – žmogus meta projektą, nes jis tapo per didelis ir per sudėtingas.
Kaip to išvengti:
Pirma – apibrėžkite core loop. Kas yra pagrindinis žaidimo mechanikas? Ką žaidėjas daro kiekvieną minutę? Jei negalite atsakyti į šį klausimą vienu sakiniu, projektas dar nėra paruoštas pradėti.
Antra – sukurkite prototipą per dvi savaites. Ne mėnesį, ne du – dvi savaites. Prototipas neturi būti gražus. Jis turi įrodyti, kad pagrindinė mechanika veikia ir yra įdomi. Jei po dviejų savaičių prototipas nėra įdomus žaisti, greičiausiai problema yra idėjoje, ne realizacijoje.
Trečia – naudokite „MoSCoW” metodą. Suskirstykite visas funkcijas į keturias kategorijas: Must have (būtina), Should have (reikėtų turėti), Could have (galėtų turėti), Won’t have (nebus šiame projekte). Ir laikykitės šio sąrašo.
Ketvirta – nustatykite konkrečią išleidimo datą. Ne „kai bus paruošta”, o konkretus mėnuo ir metai. Žaidimas, kuris neturi išleidimo datos, dažniausiai niekada neišeina.
Vienas iš geriausių pavyzdžių, kaip tai veikia praktikoje – game jam kultūra. Kai turite 48 valandas, jūs neturite laiko galvoti apie tai, kas galėtų būti. Jūs darote tai, kas yra. Ir dažnai rezultatas yra daug įdomesnis nei tai, ką būtumėte sukūrę per mėnesius be jokių apribojimų.
Marketingas: tas dalykas, kurio kūrėjai nemėgsta, bet be kurio negalima
Tai tikriausiai labiausiai ignoruojama tema indie žaidimų kūrime. Kūrėjai myli kurti, bet nemėgsta pardavinėti. O realybė tokia: geriausias žaidimas pasaulyje, apie kurį niekas nežino, yra nesėkmingas žaidimas.
Steam šiandien turi per 50 000 žaidimų. Kiekvieną dieną pridedami nauji. Tikimybė, kad jūsų žaidimas bus atrastas organiškai be jokio marketingo, yra artima nuliui. Tai ne pesimizmas – tai matematika.
Ką daryti:
Pradėkite anksti. Marketingas neturėtų prasidėti išleidimo dieną. Jis turėtų prasidėti tada, kai turite ką parodyti – tai yra, kai turite veikiantį prototipą. Sukurkite Steam puslapį, net jei žaidimas dar toli nuo pabaigos. Steam leidžia tai padaryti ir rinkti „wishlist” – norų sąrašo – įrašus. Kuo daugiau wishlist įrašų prieš išleidimą, tuo geresnė pozicija algoritminiuose sąrašuose.
Socialiniai tinklai – pasirinkite vieną ir darykite jį gerai. Bandyti būti aktyviam visur – Twitter/X, Instagram, TikTok, YouTube, Reddit – yra kelias į perdegimą. Pasirinkite vieną platformą, kuri labiausiai tinka jūsų žaidimui, ir koncentruokitės į ją. Žaidimų kūrimo devlog’ai ypač gerai veikia Twitter/X ir Reddit (r/gamedev, r/indiegaming).
Žaidimų žurnalistai ir YouTuberiai. Siųskite žaidimo kopijas. Daug kopijų. Dauguma neatsakys, bet keli gali. Vienas vidutinio dydžio YouTuberis, aptaręs jūsų žaidimą, gali atnešti daugiau pardavimų nei mėnesiai socialinių tinklų veiklos.
Reddit – naudokite atsargiai, bet naudokite. Subreddits kaip r/indiegaming, r/gamedev, r/playmygame yra puikios vietos gauti atsiliepimus ir matomumą. Bet nepradėkite nuo reklamos – pirma būkite aktyvus bendruomenės narys, komentuokite kitus projektus, padėkite kitiems. Tada, kai paskelbsite savo projektą, žmonės jau žinos, kas jūs esate.
Lietuviški žaidimų kūrėjai, kurie tai padarė
Svarbu žinoti, kad Lietuva jau turi žaidimų kūrimo sėkmės istorijų, nors jos nėra taip plačiai žinomos kaip norėtųsi.
Nordcurrent – tai jau ne indie, bet jie pradėjo kaip maža studija Vilniuje, o dabar yra viena didžiausių mobiliųjų žaidimų kompanijų Baltijos šalyse. Jų žaidimai, tokie kaip „Cooking Fever”, turi šimtus milijonų atsisiuntimų. Tai įrodo, kad iš Lietuvos galima pasiekti pasaulinę rinką.
Smaller studios – yra keletas mažesnių studijų, kurios kuria indie žaidimus ir jas galima rasti Steam platformoje. Jų pavardžių neminėsime konkrečiai, nes scena nuolat keičiasi, bet jei ieškote „Lithuania” Steam kūrėjų sąraše, rasite įdomių projektų.
Svarbu suprasti: Lietuvos indie scena nėra tokia išvystyta kaip Lenkijos, kur yra CD Projekt Red ir dešimtys mažesnių studijų, kurios maitinasi iš tos ekosistemos. Bet tai reiškia ir tai, kad yra erdvės augti. Pirmieji, kurie sukurs stiprią lietuvišką indie žaidimų bendruomenę, turės pranašumą.
Kai žaidimas išeina į pasaulį – ir kas nutinka po to
Daugelis kūrėjų galvoja apie išleidimo dieną kaip apie finišo liniją. Realybė yra tokia, kad išleidimas yra tik pradžia kitos fazės. Ir ši fazė gali būti tiek džiuginanti, tiek skausminga.
Pirmos dienos pardavimai Steam dažnai nustato žaidimo trajektoriją. Algoritmas stebi, kiek žaidimas parduodama per pirmąsias 24-48 valandas, ir pagal tai sprendžia, ar jį rekomenduoti kitiems. Todėl wishlist’ai prieš išleidimą yra tokie svarbūs – kai žaidimas išeina, visi, kas jį įsidėjo į wishlist, gauna pranešimą, ir dalis jų perka. Tai sukuria pardavimų piką, kurį algoritmas interpretuoja kaip populiarumą.
Po išleidimo svarbu:
- Reaguoti į apžvalgas – tiek teigiamas, tiek neigiamas. Kūrėjai, kurie aktyviai bendrauja su žaidėjais, gauna geresnę reputaciją ir dažnai – geresnes apžvalgas
- Išleisti atnaujinimus – net mažus. Kiekvienas atnaujinimas gali sukelti naują Steam pranešimą ir grąžinti žaidimą į žmonių dėmesio lauką
- Dalyvauti Steam akcijose – nuolaidos gali dramatiškai padidinti pardavimus, ypač jei žaidimas jau turi gerą apžvalgų balą
- Klausyti atsiliepimų ir taisyti – jei daug žmonių sako, kad kažkas neveikia, tai tikriausiai neveikia
Ir svarbiausia – nereikia laukti, kol žaidimas taps hitu, kad pradėtumėte kitą projektą. Daugelis sėkmingų indie kūrėjų pasaulyje sako, kad jų pirmasis žaidimas buvo mokymosi patirtis, antrasis – šiek tiek geresnis, ir tik trečias ar ketvirtas atnešė realų finansinį rezultatą. Tai ilgas kelias, bet jis yra.
Indie žaidimų kūrimas Lietuvoje nėra lengvas. Bet jis yra įmanomas. Ir kuo daugiau žmonių jį bando, tuo stipresnė tampa bendruomenė, tuo daugiau patirties cirkuliuoja, tuo geresnė tampa ekosistema visiems. Jei esate galvojęs apie tai – pradėkite. Ne rytoj, ne kai turėsite daugiau laiko, ne kai išmoksite dar vieną technologiją. Pradėkite dabar, su tuo, ką turite. Blogiausias žaidimas, kurį galite sukurti, yra tas, kurio niekada nepradėjote.
