Bitcoin kaina niekada nekyla tiesia linija į viršų, ir tai jau seniai nebe naujiena tiems, kas seka kriptovaliutų rinką bent kelis metus. Vietoj to matome bangas – ilgus bull run periodus, po kurių ateina skausmingi krachai, tada ilga stagnacija, ir viskas kartojasi iš naujo. Šis reiškinys turi pavadinimą – rinkos ciklai. Jie nėra kažkokia mistinė teorija, kurią sugalvojo trader’iai Twitter’yje, o gana logiška pasekmė to, kaip veikia Bitcoin emisija, žmonių psichologija ir kapitalo judėjimas tarp rizikingų ir saugių aktyvų.
Šiame straipsnyje pažiūrėsime, kas iš tikrųjų formuoja šiuos ciklus, kokie indikatoriai padeda juos atpažinti ir kodėl dauguma žmonių, net žinodami visą šią informaciją, vis tiek nusipirks kainos viršuje ir parduos dugne.
Kas iš tikrųjų yra rinkos ciklas
Paprastai kalbant, rinkos ciklas – tai pasikartojantis judėjimas per keturis pagrindinius etapus: akumuliaciją, kilimą (markup), pasiskirstymą (distribution) ir kritimą (markdown). Akumuliacijos fazėje kaina juda šalutinai, nuobodžiai, dažniausiai po didelio krachos, kai dauguma jau pametė interesą. Tuo metu „smart money“ – patyrę investuotoriai, fondai, kartais patys kasyklų operatoriai – pamažu superka pigius monetas.
Tada ateina markup fazė, kai kaina pradeda kilti, žiniasklaida vėl pradeda rašyti apie Bitcoin, ir prisijungia nauji, mažiau patyrę investuotoriai. Distribution fazė – tai momentas, kai kaina pasiekia viršūnę (ATH, all-time high), o tie, kurie pirko pigiai, dabar pardavinėja tiems, kurie tikisi „raketos į mėnulį“. Ir galiausiai – markdown, kritimas, kuris gali užsitęsti mėnesius ar net metus.
Svarbu suprasti, kad šis ciklas nėra unikalus Bitcoinui – panašiai veikia bet kuris spekuliacinis aktyvas. Tačiau Bitcoin atveju yra vienas papildomas veiksnys, kuris daro ciklus gana prognozuojamus – tai halving.
Halving: matematinis laikrodis, kuris valdo viską
Kas keturis metus (tiksliau, kas 210 000 blokų) Bitcoin tinklo protokolas automatiškai perpus sumažina atlygį, kurį gauna kasyklos už bloko patvirtinimą. Tai reiškia, kad naujų monetų pasiūla rinkoje mažėja dvigubai, o pasiūlos-paklausos dėsnis, jei paklausa lieka tokia pati ar auga, natūraliai spaudžia kainą į viršų.
Istoriškai po kiekvieno halving’o (2012, 2016, 2020, 2024) sekė reikšmingas bull run, kuris pasiekė viršūnę praėjus maždaug 12-18 mėnesių po įvykio. Tai nėra atsitiktinumas – rinka tiesiog pamažu „skaičiuoja“ šitą sumažėjusią pasiūlą ir reaguoja į ją su tam tikru vėlavimu, nes reikia laiko, kol informacija pasklinda ir naujas kapitalas ateina į rinką.
Tačiau čia svarbu neperlenkti lazdos. Kiekvienas cikla nebus identiškas ankstesniam. Kuo brandesnė rinka, tuo mažesnė procentinė kaina kilimo amplitudė. 2013 metais kaina paaugo tūkstančiais procentų, 2017-aisiais – šimtais, 2021-aisiais – kur kas kukliau nei ankstesniais kartais. Tai natūralu – rinkos kapitalizacija auga, o proporcingai tam pačiam kapitalo įplaukimui procentinis judėjimas tampa vis mažesnis.
Psichologija: kodėl žinojimas nepadeda
Čia slypi paradoksas, kurį verta atskirai išanalizuoti. Beveik visi, sekantys kriptovaliutų rinką ilgiau nei metus, žino apie halving ciklus, žino apie FOMO ir FUD terminus, žino, kad reikia pirkti baimėje ir parduoti euforijoje. Bet realybėje daugumos elgesys yra visiškai priešingas.
Priežastis paprasta – rinkos ciklai veikia per emocijas, o ne per logiką. Kai kaina krenta 70% nuo viršūnės, smegenys reaguoja į tai kaip į pavojų, ne kaip į galimybę. Kai kaina kyla ir visi aplink kalba apie pelnus, atsiranda socialinis spaudimas ir baimė praleisti progą (FOMO), kuri stipriau veikia nei racionalus mąstymas apie tai, kad esi jau viršūnėje.
Tai reiškia, kad turėti informaciją apie ciklus – tai tik pusė darbo. Antra, kur kas sunkesnė pusė, yra emocinė disciplina veikti prieš minios instinktą. Vienas praktinis būdas tai spręsti – nustatyti sau iš anksto konkrečias taisykles (pvz., DCA strategiją arba fiksuotus pardavimo lygius) ir jų laikytis nepriklausomai nuo to, kas vyksta rinkoje tą konkrečią dieną.
On-chain duomenys – ne tik kaina turi reikšmę
Vienas dalykas, kuris skiria Bitcoin nuo tradicinių aktyvų – visa blockchain istorija yra vieša. Tai reiškia, kad galima analizuoti ne tik kainos grafiką, bet ir tikrą tinklo veiklą: kiek monetų judėjo, kiek laiko jos nejudėjo, kokio dydžio pinigines valdo „bangininkai“ (whales) ir taip toliau.
Keletas metrikų, kurios tapo standartu ciklų analizei:
- MVRV Ratio – rodo rinkos vertės ir realizuotos vertės santykį. Kai šis skaičius pasiekia istoriškai aukštus lygius, tai dažnai signalizuoja apie rinkos viršūnę.
- SOPR (Spent Output Profit Ratio) – parodo, ar žmonės parduodami monetas realizuoja pelną, ar nuostolį. Ilgi periodai, kai SOPR laikosi po vienetu, dažnai reiškia akumuliacijos fazę.
- Puell Multiple – lygina kasyklų dienos pajamas su metiniu vidurkiu. Ekstremalūs žemi lygiai istoriškai sutapę su dugnu.
- HODL Waves – rodo, kiek procentų monetų buvo nejudinta ilgą laiką. Kai daug senų monetų pradeda judėti, tai dažnai signalas, kad ilgalaikiai investuotoriai pradeda pardavinėti.
Šie įrankiai nėra kristalinis rutulys, ir jais remiantis niekas negarantuos tikslios datos, kada pirkti ar parduoti. Bet jie leidžia kur kas objektyviau įvertinti, kurioje ciklo fazėje šiuo metu esame, nei vien žiūrint į kainos grafiką ar klausant, ką sako influenceriai socialiniuose tinkluose.
Makroekonomika įsiveržia į žaidimą
Ankstesniuose cikluose (2013, 2017) Bitcoin judėjo daugmaž izoliuotai nuo tradicinių finansų rinkų. Tačiau po 2020 metų, kai institucionalūs investuotoriai, ETF fondai ir korporacijos pradėjo aktyviai dalyvauti šiame žaidime, Bitcoin tapo kur kas labiau susietas su bendra makroekonomine aplinka.
Fed’o palūkanų normų politika, likvidumo kiekis rinkoje, dolerio indeksas (DXY) – visi šie faktoriai dabar turi tiesioginę įtaką tam, kaip elgiasi Bitcoin kaina. Kai centriniai bankai spausdina pinigus ir mažina palūkanų normas, kapitalas ieško rizikingesnių, aukštesnio pelno aktyvų – ir dalis to kapitalo patenka į kriptovaliutas. Kai palūkanos kyla ir likvidumas traukiamas iš rinkos, rizikingi aktyvai pirmieji krenta.
Tai reiškia, kad ateities ciklai gali vis mažiau priklausyti vien nuo halving matematikos ir vis daugiau nuo to, kas vyksta globalioje pinigų politikoje. Kai kurie analitikai net teigia, kad senasis „4 metų ciklas“ pamažu ištrinama, nes ETF pritraukė nuolatinį, ilgalaikį kapitalo srautą, kuris mažina svyravimų amplitudę.
Dažniausios klaidos, kurias kartoja net patyrę investuotoriai
Peržiūrėjus daugybę forumų diskusijų ir realių atvejų, matosi keletas pasikartojančių scenarijų, kurie kartojasi iš ciklo į ciklą:
- Pirkimas viršūnėje dėl žiniasklaidos ažiotažo. Kai apie Bitcoin pradeda rašyti net tradicinė žiniasklaida, kuri anksčiau visai nesidomėjo tema, tai dažnai reiškia, kad rinka jau labai perkaityta.
- Leverage (svertinė) prekyba per pikus. Norint padvigubinti pelną, žmonės naudoja svertą, ir kai ateina koregavimas, likvidacijos kaskadomis dar labiau paspartina kritimą.
- Panikinis pardavimas dugne. Po ilgo, skausmingo bear market periodo daugelis pasiduoda ir parduoda tuo momentu, kai objektyvūs on-chain rodikliai jau rodo, kad esame prie ciklo pabaigos.
- Bandymas „timing’uoti“ tobulą įėjimo ir išėjimo tašką. Realybėje tai neįmanoma nuolat kartoti sėkmingai. Kur kas efektyvesnė strategija – nuoseklus, dalinis pirkimas ir pardavimas per ilgesnį laikotarpį.
Įdomus paradoksas – dauguma šitų klaidų yra plačiai žinomos, aprašytos knygose, straipsniuose, forumuose. Bet kiekvienas naujas ciklas atsiveda naują bangą pradedančiųjų, kurie tas pačias klaidas pakartoja iš naujo, tiesiog nauju aktyvų kainos lygmeniu.
Ką su visa šia informacija daryti realiame gyvenime
Jei visą tekstą suglaustum į vieną praktinį patarimą, jis skambėtų taip: rinkos ciklai egzistuoja, jie iš dalies prognozuojami, bet tobulai jų „timing’uoti“ neįmanoma – ir nereikia bandyti. Vietoj to verta orientuotis į strategiją, kuri veikia nepriklausomai nuo to, ar esi teisus dėl ciklo fazės.
Praktiškai tai galėtų reikšti kelis konkrečius žingsnius. Pirma, nusistatyti dolar-cost averaging (DCA) planą – reguliarų, fiksuoto dydžio pirkimą, nepriklausomai nuo kainos. Tai eliminuoja emocijų faktorių ir statistiškai duoda vidutinę įėjimo kainą, kuri istoriškai buvo geresnė nei bandymas pataikyti į dugną. Antra, sekti on-chain metrikas (MVRV, SOPR, Puell Multiple) kaip papildomą orientyrą, o ne kaip absoliučią tiesą – jos parodo bendrą rinkos temperatūrą, ne konkrečią datą.
Trečia, verta suprasti, kad kiekvienas naujas ciklas turi savo unikalias sąlygas – institucionalus dalyvavimas, makroekonominė aplinka, reguliavimo pokyčiai keičia žaidimo taisykles kiekvieną kartą. Tai, kas veikė 2017-aisiais, ne visada bus tiesiogiai perkeliama į 2025 ar 2029 metų situaciją. Todėl geriausia strategija yra ne aklas ankstesnių ciklų kopijavimas, o principų supratimas – kaip pasiūla, paklausa, likvidumas ir psichologija sąveikauja tarpusavyje.
Ir galiausiai, gal svarbiausias, bet mažiausiai populiarus patarimas – neinvestuoti daugiau, nei gali sau leisti prarasti emociškai ramiai. Tai ne klišė iš finansinio raštingumo vadovėlio, o realus apsauginis mechanizmas nuo panikinio pardavimo krizės metu, kuris, kaip matyti iš statistikos, sunaikina daugiau kapitalo nei bet kokia rinkos korekcija savaime.
